Tėviškę turime kiekvienas iš mūsų, ta vieta mus pasitiko atėjus į duotą mums gyvenimą, ir kurioje gavome besalygišką meilę, rūpestį ir saugumą. Kokį kelią bepasirinktumėme mes kiekvienas visada sugrįšime į savo gimtąjį kraštą  su didžiule meile ir gerumu širdyje. Toks jausmas turi būti pas mus kiekvieną dieną, dovanotą mums gyvenimo, kad išliktumėme savimi. Sėkmės sugrįžtant į savo pirmus namus.

Mano pirmi namai Dzūkijoje, tai man labai mielas ir be galo brangus žemės lopinėlis, kuris man buvo perduotas iš kartos į kartą. Aš esu ketvirtos kartos atstovė gyvenanti čia. Ši sodyba labai sena, pastatyta apie 1930m., bet jos pirmieji dokumentai buvo išduoti tik pokario laikotarpiu. Iš močiutės pasakojimų buvo galima suprasti, kad matė ir karą ir sunkų pokario gyvenimą. Šiuose namuose buvo minima ir bendrystė su mūsų krašto gynėjais partizanais.